Įdomi informacija

Brolis. Katinas

Esu 7-erių metų katinas vardu Brolis. Gal kad užaugau nebartas, nemuštas man nesunku tą vardą pateisinti. Vienintelė mane drausminanti priemonė – purkštuvas su vandeniu. Aš tolerantiškas, myliu visus žmones, tik su „užsienio politika“ t. y. su kitais gyvūnais prasti reikalai – netoleruoju, nedraugauju, žvėris many pabunda. Mano namuose visų dėmesys turi būti sukoncentruotas tik ties manimi. Vienintelė išimtis – 1 kg. kaimynė špicė Ketė, tokia juokinga, vos įžiūrima kruopa, net savo uodegą leidžiu jai pagaudyt tuo pelnydamas dar daugiau pagyrų.

Kadangi už mane buvo nuspręsta, jog gyvensiu tik kambaryje, teko susitaikyti su sterilizacija, nes tos hormonų audros ir jas lydintis mano intymus kvapas būtų nepriimtinas nei man, nei mano namiškiams. Su plaukuotumu kovojama visomis priemonėmis, bet tikiu, jog depiliacijos išvengsiu.

Apsilankęs klinikoje išgirstu turįs viršsvorio (tik pagalvokit - apie 9 kg). O aš manau esąs tik stambių kaulų mišrūnas ir, kad būtų ramiau, pats nuolat „tikrinuosi“ - guluosi ant nugaros prieš kiekvieną peržengusį mano valdų  slenkstį ir priimu komplimentus: „Oi, koks gražus Brolis!“ Suprantate? Ne „storas, nutukęs“, o „gražus, geras katinas“. Tačiau tuo pačiu pripažįstu, kad tų dviejų vyrukų dirbančių klinikoje kompetencija neabejoju; tris kartus jie man gyvybę išgelbėjo. Su jais draugauju nuo mažens: vakcinacijos, sterilizacija, inkstus skrisdamas iš 4-to aukšto atsitrenkęs buvau, akmenligė du kartus „atakavo“. Atsilaikėm ir ačiū tik jiems. Kadangi dietos ir sveika mityba dabar labai madinga, aš taip pat neatsilieku, valgau tik man paskirtą maistą „Specific“ ir vargo nematau, gyvenimas toks gražus... Kaip mano ūsai...