Įdomi informacija

Čikutė. Naminis šeškas arba fretka

Gimiau užsienio veislyne, bet greitai buvau atvežta į Lietuvą. Pirmieji mano namučiai buvo parduotuvė „Kika“, kurioje jaučiausi kaip eksponatas, kurį nuolatos varsto smalsūs žmonių žvilgsniai :( Gerai, kad ilgai ten neteko užsibūti, greitai mane paėmė graži mergytė, bet mums nebuvo lemta kartu su ja gyventi.

Taigi būdama jau dviejų metukų apsigyvenau kitoje šeimoje, kurioje esu labai mylima ir lepinama. Pirmosios dienos naujuose namuose buvo nejaukios, dažnai prašydavausi ant rankų, net gaminti valgį šeimininkei neleisdavau, išsireikalaudavau, kad mane laikytų ant rankų. Buvau labai nedrąsi ir bijojau vėl pajusti ką reiškią šeimininko išdavystė, todėl visaip stengiausi įtikti naujai šeimininkei. Kiekviena rytą tik pajutusi, kad ji jau atsikėlusi, greitai lipdavau iš narvo ir įsitaisydavau jai ant kelių. Gerdama kavą ji man masažuodavo kakliuką.

Naujuose namučiuose gyvenau ne viena, su manim kartu gyveno dar vienas šeškiukas, vardu Trioškis. Sunki buvo mūsų draugystės pradžia, vis bandėme aiškintis santykius. Jam priartėjus prie manęs, pradėdavau cypti, labai jo bijojau. Prisimenu, kai pirmą kartą Trioškiukas priėjo taip arti, jog mus skyrė labai nedidelis atstumas, iš baimės aš net apsisysiojau. Kad greičiau taptumėm draugais, šeimininkė sugalvodavo mums žaidimų ir užsižaidę net nepastebėdavome, kaip mūsų kūneliai prisiglaudžia vienas prie kito. Tada supratau, kad jis geras šeškiukas ir tikrai manęs nenori skriausti.

Pamenu, vieną rytą prabudusi, pajutau, kad kažkas kartu su manimi miega viename hamake. Atsimerkusi pamačiau, kad tai Trioškiukas. Pradėjau šnypšti ant jo, bet Trioškiukas nekreipė dėmesio į mane ir toliau sau miegojo. Laikui bėgant bandydavau prie jo miegančio prieiti ir uostinėdavau jį, o įsidrąsinusi pradėjau jam bučiuoti kakliuką ir Trioškiukui tai labai patikdavo, jis imdavo rąžytis :) Taip mes po truputį su juo susidraugavom ir tapom neišskiriamais draugais.

Esu labai tvarkinga šeškytė, visus gamtinius reikalus atlieku tik tualete, to išmokiau ir savo draugą Trioškiuką, jis visada mėgdžiodavo mane. Kartais mėgstu apgauti savo šeimininkę, kad gaučiau daugiau skanukų už gerą elgesį. Nueinu į tualetą ir jame tupiu, kai pamatau, kad šeimininkės akys žiūri į mane, greitai bėgu prie spintelės kur sudėti skanukai, atsistoju ant dviejų kojyčių ir laukiu kada ji prie manęs prieis. Žinoma tada jau gaunu labai daug pagyrų ir skanuką. Bet šeimininkė greit mane perprato, suprato, kad tualete aš tik pabūnu, o nieko nepadarau :( Neišdegė mano planas gauti nepelnytai skanukų :(

Noriu Jums pasakyti, kad tikrai esu labai gera šeškytė, nieko nemėgstu griaužti ar draskyti. Esu meili, visada sekioju šeimininkei iš paskos. Labai myliu mažus vaikus, leidžiu jiems mane nešioti ir netgi suvysti kaip mažą kūdikėlį.  Žinau  savo vardą ir visada atbėgu, kai mane pašaukia. Be galo dievinu alų. Kadangi turiu labai gera uoslę ir klausą, greitai užuodžiu kada šeimininkas atsidaro alaus butelį, tuomet prisistatau ir reikalauju, duoti ir man!!! :) Labai mėgstu šiltai miegoti, kartais pavyksta įsprukti į miegamąjį pas šeimininkus ir įsitaisyti jų lovoje.

Eh, kaip aš laukiu vasaros!!! Tuomet mes važiuojam prie jūros, ežero ar upės. Oi kiek aš ten turiu reikalų, man reikia išlandžioti visus brūzgynus, iškasti kuo daugiau urvų. Tik jau plaukioti aš nemėgstu, man visada būna šaltas vanduo, o va kibire išsimaudyti tai man jau patinka:  įsiropščiu, sušlampu visa, tada greitai iššoku lauk, papučiu savo uodegėlę ir pradedu trintis į žolytę :) Po tokių maudynių visada užsimanau miegučio, įsitaisau savo šiltame hamake ir užmiegu.

Bet kaip man patinka svečiuotis pas šeimininkų draugus, ten tiek visokiausių gėrybių yra: spintos ten laisvai atsidaro, namuose jos kitokios, na niekaip jų nepavyksta atidaryti. O labiausiai patinka užlysti už spintų ar spintelių, tik ten bebūnant suima čiaudulys. Visada randu dulkių, kurios erzina man nosytę, bet aš vis tiek visur lendu ten kur išeina užlysti. Svečiuose mėgstu su savo šeimininke žaisti slėpynių. Tik nutaikiusi momentą, kada nesu stebima, bėgu prie spintos, atsidarau duris, įsirausiu į drabužius, o tada jau šeimininkei tenka ieškoti manęs :) Deja, namuose nėra tokių slėptuvių. Šeimininkė sako, kad mūsų namai yra puikiai pritaikyti šeškiukams gyventi, tam kad kuo mažiau mums kiltų pavojų.

 Kadangi esu jau paaugusi šeškytė, turiu sveikatos problemų, todėl tenka dažniau negu man norėtųsi lankytis veterinarijos klinikoje. Bet aš pasitikiu savo gydytoju Raimondu, tik jo dėka aš vėl turiu nuostabų kailiuką ir džiaugiuosi puikia sveikata :)